2 Samuel 3
1 Na, o buvo ilgas karas tarp Sauliaus namų ir Dovydo namų; bet Dovydas vis labiau ir labiau stiprėjo, o Sauliaus namai vis labiau ir labiau silpnėjo.
2 Ir Hebrone Dovydui gimė sūnų: jo pirmagimis buvo Amnonas iš jezreelietės Ahinoamos;
3 jo antrasis – Kileabas iš Abigailės, karmeliečio Nabalo žmonos; trečiasis – Abšalomas, Gešūro karaliaus Talmajo dukters Maakos sūnus;
4 ketvirtasis – Adonijas, Hagitos sūnus; penktasis – Šefatijas, Abitalės sūnus;
5 o šeštasis – Itramas iš Dovydo žmonos Eglos. Šitie gimė Dovydui Hebrone.
6 Ir atsitiko, kad, tebevykstant karui tarp Sauliaus namų ir Dovydo namų, Abneras sustiprėjo dėl Sauliaus namų.
7 O Saulius turėjo sugulovę, kurios vardas buvo Ricpa, Ajo duktė; ir Iš-Bošetas tarė Abnerui: „Kodėl įėjai pas mano tėvo sugulovę?“
8 Tada Abneras labai užsirūstino dėl Iš-Bošeto žodžių ir tarė: „Ar aš esu šuns galva? Aš prieš Judą šią dieną rodau gerumą tavo tėvo Sauliaus namams, jo broliams ir jo draugams, ir neatidaviau tavęs į Dovydo rankas, o tu mane šiandien kaltini nusižengimu dėl tos moters.
9 Tepadaro Dievas Abnerui taip ir dar daugiau, jei nepadarysiu Dovydui, kaip VIEŠPATS yra jam prisiekęs:
10 perkelti karalystę iš Sauliaus namų ir pastatyti Dovydo sostą Izraeliui ir Judai nuo Dano iki Beer-Šebos“.
11 Ir jis negalėjo nei žodžio atsakyti Abnerui, nes bijojo jo.
12 Ir Abneras siuntė nuo savęs pasiuntinius pas Dovydą, sakydamas: „Kieno yra šalis?“ Taip pat sakydamas: „Sudaryk sąjungą su manimi, ir štai mano ranka bus su tavimi, visam Izraeliui atvesti pas tave“.
13 Ir jis tarė: „Gerai; aš sudarysiu sąjungą su tavimi; bet vieno dalyko reikalauju iš tavęs, tai yra, tu neišvysi mano veido, jei, ateidamas mano veido pamatyti, pirmiau neatvesi Sauliaus dukters Mikalės“.
14 Ir Dovydas siuntė pasiuntinius pas Sauliaus sūnų Iš-Bošetą, sakydamas: „Atiduok man mano žmoną Mikalę, kurią vedžiau už šimtą filistinų apyvarpių“.
15 Ir Iš-Bošetas siuntė ir paėmė ją iš jos vyro – iš Laišo sūnaus Paltielio.
16 O jos vyras ėjo su ja verkdamas paskui ją iki Bahurimo. Tada Abneras jam pasakė: „Eik, grįžk“. Ir jis sugrįžo.
17 Ir Abneras kalbėjosi su Izraelio vyresniasiais, sakydamas: „Praeityje jūs siekėte Dovydo, kad būtų jums karaliumi.
18 Tad dabar padarykite tai; nes VIEŠPATS yra kalbėjęs apie Dovydą, sakydamas: ‘Savo tarno Dovydo ranka aš išgelbėsiu savo tautą Izraelį iš filistinų rankos ir iš visų jų priešų rankos’“.
19 Ir Abneras taip pat kalbėjo Benjaminui į ausis; ir Abneras taip pat ėjo kalbėti Dovydui į ausis Hebrone, viską, kas atrodė gera Izraeliui ir visiems Benjamino namams.
20 Taigi Abneras ir su juo dvidešimt vyrų atėjo pas Dovydą į Hebroną. Ir Dovydas iškėlė puotą Abnerui ir su juo buvusiems vyrams.
21 Ir Abneras sakė Dovydui: „Aš pakilęs eisiu ir surinksiu pas savo viešpatį karalių visą Izraelį, kad jie sudarytų su tavimi sąjungą ir kad tu karaliautum viskam, ko geidžia tavo širdis“. Ir Dovydas išleido Abnerą; ir jis nuėjo ramybėje.
22 Ir štai Dovydo tarnai ir Joabas atėjo nuo pulko persekiojimo ir pargabeno su savimi didelį grobį; bet Abnero nebuvo pas Dovydą Hebrone; nes jis buvo jį išleidęs, ir jis buvo išėjęs ramybėje.
23 Kai Joabas ir visa su juo esanti kariuomenė atėjo, Joabui pranešė, sakydami: „Buvo atėjęs Nero sūnus Abneras pas karalių, o jis jį išleido, ir jis yra išėjęs ramybėje“.
24 Tada Joabas, atėjęs pas karalių, tarė: „Ką padarei? Štai Abneras buvo atėjęs pas tave; tai kodėl jį paleidai, ir jis laisvai išėjo?
25 Tu pažįsti Nero sūnų Abnerą, kad jis atėjo tavęs apgauti ir sužinoti tavo išėjimą ir tavo įėjimą, ir sužinoti viską, ką tu darai“.
26 Ir išėjęs iš Dovydo, Joabas siuntė paskui Abnerą pasiuntinius, kurie jį sugrąžino nuo Siros šulinio; bet Dovydas to nežinojo.
27 Ir Abnerui sugrįžus į Hebroną, Joabas jį pasivedė nuošaliai į vartų vidų, kad kalbėtųsi su juo tylomis, ir dėl jo brolio Asaelio kraujo ten jam smogė žemiau penktojo šonkaulio, kad jis mirė.
28 O vėliau tai išgirdęs, Dovydas tarė: „Aš ir mano karalystė esame amžinai nekalti VIEŠPATIES akivaizdoje dėl Nero sūnaus Abnero kraujo;
29 tegul jis guli ant Joabo galvos ir ant visų jo tėvo namų; ir tenetrūksta Joabo namuose turinčio plūdimą ar raupsuoto, ar besiremiančio į lazdą, ar krentančio nuo kalavijo, ar stokojančio duonos“.
30 Taip Joabas ir jo brolis Abišajas nužudė Abnerą, kadangi jis buvo užmušęs jų brolį Asaelį mūšyje Gibeone.
31 Ir Dovydas tarė Joabui ir visai su juo esančiai tautai: „Persiplėškite savo drabužius, apsijuoskite ašutinėmis ir raudokite prieš Abnerą“. O pats karalius Dovydas ėjo paskui karsto neštuvus.
32 Ir jie palaidojo Abnerą Hebrone; ir karalius pakeltu balsu verkė prie Abnero kapo; ir verkė visa tauta.
33 Ir karalius raudojo dėl Abnero ir sakė: „Ar Abneras mirė, kaip kvailys miršta?
34 Tavo rankos nebuvo surištos, ir tavo kojos nebuvo sukaustytos grandinėmis; tu kritai, kaip žmogus krenta nuo nedorėlių“. Ir visa tauta vėl verkė dėl jo.
35 Ir kai visa tauta atėjo paskatinti, kad Dovydas valgytų maisto, kai tebebuvo diena, Dovydas prisiekė, sakydamas: „Tepadaro man Dievas taip ir dar daugiau, jei prieš saulei nusileidžiant paragaučiau duonos ar ko nors kito“.
36 Ir visa tauta tai pastebėjo, ir jiems tai patiko; kaip ir viskas, ką karalius darė, patiko visai tautai.
37 Nes tą dieną visa tauta ir visas Izraelis suprato, kad tai nebuvo nuo karaliaus, kad nužudytų Nero sūnų Abnerą.
38 Ir karalius tarė savo tarnams: „Ar nežinote, kad šią dieną Izraelyje krito kunigaikštis ir didis vyras?
39 O aš šiandien esu silpnas, nors pateptas karaliumi; o šitie vyrai, Cerujos sūnūs, yra per stiprūs man; VIEŠPATS atlygins piktadariui pagal jo piktybę“.